Gyvenimą daugelis mato kaip nuolat važiuojantį traukinį. Mes įsėdame į jį dar vaikystėje ir diena iš dienos važiuojame, pereidami iš vieno vagono į kitą, įlipdami vienose, išlipdami kitose stotelėse.Seną šimtametį traukinio vagoną su tautiškumo, inteligentiškumo, visuomeniškumo, šeimiškumo, katalikiškumo vertybėmis pasirinkome mes, Lietuvos moksleiviai ateitininkai, atidardėjome juo iki pat Kaišiadorių. Stotelės pavadinimas – Moksleivių ateitininkų žiemos akademija (MAŽA). Kas mes tokie? Ką mes čia veikėme? Ar mes kitokie?

 

Mes ne ateiviai ir tikrai ne ateistai – turime savo pažiūras ir vadovaujamės krikščioniškomis vertybėmis (šypsotės?)... Todėl sąmoningai apsisprendę ir savo noru pasirinkę,  jungiamės į katalikišką Ateitininkų federaciją. Ateitininkų ideologijos stuburas – tai jau anksčiau minėtos penkios vertybės, kurias puoselėdami ir išlaikydami ugdome visas savo gyvenimo sritis: prigimtinę, kultūrinę ir dvasinę. Mūsų šūkis yra „Visa atnaujinti Kristuje!“ Juo vadovaudamiesi mes ugdome save kasdienėje veikloje, kuopų susirinkimuose, tačiau turime ir ypatingą galimybę keturis kartus per metus atnaujinti savo vertybių, prioritetų, katalikiškumo sampratą ateitininkų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros akademijose. Joms ruošiamės skaitydami ir analizuodami nurodytą literatūrą, rašydami rašinius.

 

Džiaugiamės, kad ateitininkų žiemos akademija vyko Kaišiadorių A. Brazausko vidurinėje mokykloje, todėl mes, T. Matulionio kuopos ateitininkai, galėjome ne tik dalyvauti, bet ir šeimininkauti. Sulaukęs aštuoniasdešimt moksleivių ir kiek daugiau nei dvidešimt jų vadovų, nuo jaunystės, šypsenų bei bendrystės atgijo ir mūsų miestelis, ir bažnyčia.

Akademijos tikslas buvo sužinoti, kas yra laisvė ir kaip ją rasti (akademijos tema  „Laisvė: nuo ko ar į ką?“). Akademija vyko nuo gruodžio 28 d. iki Naujųjų metų nakties. Ateitininkai iš žinomų paskaitininkų išgirdo daug minčių apie laisvę. Akademija nebuvo vien tik paskaitos ir teminiai užsiėmimai – dalyviai kartu su vietiniu jaunimu šoko tautinius šokius, susipažino su įdomiais žmonėmis ir netgi sutiko naujuosius metus šv. Mišiose.

 

Pirmąją dieną visi turėjo laiko apsiprasti su naujais namais – mokykla. Gera buvo išvysti seniai matytus veidus... Vakarop prasidėjo programa. Susirinkome į šventinį atidarymą, buvome supažindinti su akademijos taisyklėmis, vadovais, suskirstyti į grupeles. Atidarymo proga smagiai trypėme šokdami liaudies šokius, mokomi muzikos mokytojo Česlovo Kriščiūno ir jo mokinių.

Antroji akademijos diena buvo ne mažiau įspūdinga. Po bendrų pusryčių  bei maldos sugužėjome į biblioteką pasiklausyti Ateitininkų federacijos pirmininko Vyganto Malinausko paskaitos „Laisvė nuo ko ar į ką?“, kurios metu išgirdome, kad „laisvė – mūsų galia, kad mes patys galime nuspręsti, kas mes norime būti“, o „dovanoti savo laisvę kitiems yra lygu būti laisvam“. Viena iš svarbiausių paskaitos minčių buvo tai, jog esame sukurti pagal Dievo paveikslą, todėl galime būti laisvi, artėdami Jo link. Įpusėjant dienai, mūsų laukė dar viena užduotis: ekskursija po Kaišiadorių miestą. Smalsu, ką galėjo išvysti svečiai? Kadangi mūsų buvo daug, susiskirstėme grupelėmis ir keliavome pagal sudarytą maršrutą. Aplankėme Kaišiadorių katedrą, kurioje klausėmės kunigo Gedimino ir tikybos mokytojos Danguolės pasakojimo apie pačią katedrą, jos istoriją, tarnavusius vyskupus, katedros požemiuose galėjome išvysti vyskupų kriptas. Užsukome į Kaišiadorių turgelį, stotį (pamatėme ir netoliese esantį paminklą tremtiniams), pasigrožėjome vandens bokštu ir netrukus sugrįžome pietauti. Po pietų mūsų laukė paskaita, kurią skaitė Seimo narys Mantas Adomėnas. Paskaitos tema – „Valdžia, valstybė ir laisvė. Kaip tai suderinama?“ Vakare vadovų surengtuose teatro žaidimuos turėjome progą pasijausti aktoriais, režisieriais, kritikais ar tiesiog žiūrovais.

 

Trečiąją dieną klausėmės vienos vadovės įspūdžių apie viešnagę Indijoje. Daug sužinojome apie Indijos kultūrą, tradicijas ir papročius. Vėliau mūsų laukė paskaita, kuri abejingų nepaliko: žinoma ekonomikos specialistė Aušra Maldeikienė kalbėjo apie laisvės iliuzijas visuomenėje. Antroje dienos pusėje brolis Alvydas OFM pasakojo apie laisvės ir katalikiškumo suderinimą, o dienos kulminacija buvo susitaikymo vakaras. Kaip nuostabu girdėti aplink save skambančias giesmes, tvyrant ramiai ir gerai nuotaikai širdyje!

Ketvirtąją dieną visi pabudo šypsodamiesi – juk tai paskutinė 2009-ųjų metų diena ir liko tik sulaukti vidurnakčio, kai ateis naujieji 2010-ieji! Labai šaunu buvo klausytis vadovų vedamų paskaitų apie vyriškumą vaikinams ir moteriškumą merginoms. Kiekvienas galėjome naujiesiems metams užsibrėžti tikslą, susijusį su vyriškumo ar moteriškumo siekimu. Po be galo įdomios paskaitos buvo labai linksma žaisti orientacinį žaidimą. Netgi kaišiadoriečiai aptiko tokių mokyklos kampelių, kurių grožio niekad nebuvo pastebėję. Tądien teko klausytis ir rimtos brolio A. Peškaičio OFM paskaitos apie įvairias priklausomybes. Po visų rimtų tos dienos užsiėmimų atėjo laikas refleksijai – pasidalinimui mintimis grupelėse. Refleksija visada būna nelengva, tačiau puikesnio būdo analizuoti turbūt nėra. Pagaliau sulaukėme ir pirmojo akademijos pabaigos ženklo – viso renginio apibendrinimo. Po to išėjome į bažnyčią ir šv. Mišiose sutikome naujus ir, tikimės, sėkmingus 2010-uosius metus. Grįžus į mokyklą prasidėjo siautulingoji naujųjų metų sutikimo dalis. Norintys dainavo, šoko, o pašokę ėjo žaisti krepšinio, futbolo, pamažu rimo ir paryčiui užmigo.

 

Dėkojame visiems, kurie dovanojo mums šį laiką, rūpinosi ir buvo kartu. Akademija mums suteikė daug naudingų minčių ir idėjų, kurias galėsime pritaikyti dabar ir ateityje. Ateitininkų akademijos – tai  baterijos, kurios įkrauna mūsų protus, širdis ir kūnus. Ne, mes ne kitokie, mes linksmi, žingeidūs, padūkę, kartais nervingi, bet... mes norime, kad mūsų aplinka, mūsų Tėvynė būtų Kitokia – išsaugojusi vertybes, šeimos tradicijas ir tikėjimą.