Laimutė Truskauskaitė
AF generalinė sekretorė
laimute [dot] truskauskaite [at] ateitis [dot] lt
Laisvės al. 13, LT-44238 Kaunas
+370 687 37489
+370 37 32 4025

 

 

 

 

 

 

Gimiau 1963 m. gegužės 16 d. Kaune, darbininkų šeimoje, kurioje (be manęs) dar augo ir jaunesnė sesutė. 1978 m. baigiau Kauno 15-osios vidurinės mokyklos aštuonias klases. Nuo 10 metų prisijungiau prie Petrašiūnų parapijoje veikusios vaikų ir jaunimo Eucharistijos bičiulių grupės. Aktyvi veikla parapijoje ir Lietuvos Eucharistijos bičiulių judėjime „kišo pagalius į ratus“ mokytojos kelyje. Nežiūrint į tai, kad aštuonių klasių baigimo charakteristiką papuošė įrašas „griežtai atsisakė stoti į komjaunimą; atsiskyrusi nuo klasės kolektyvo“, 1978 m. rudenį įstojau į tuometinio Kapsuko O. Sukackienės pedagoginės mokyklos Pradinio mokyklinio ugdymo skyrių, kurį dėl veiklos Eucharistijos bičiulių judėjime vos leido baigti. Taip įgijau pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją.

 

1982 m. rudenį pagal paskyrimą pradėjau dirbti Jonavos 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Dėl šeimyninių aplinkybių (1982 m. spalio mėnesį mirė mama ir namuose liko viena jaunesnioji sesuo) gavau sutikimą neatidirbti pagal paskyrimą ir ieškoti darbo Kaune. Perėjimą iš Jonavos paskubino ir valstybinio saugumo susidomėjimas bažnyčią lankančia mokytoja (pastebėjo, kai po susitikimo su Jonavos klebonu dėl maldos akcijos už įkalintus kunigus dalyvavau šv. Mišiose).

 

1983 m. vasarą išvykau į Kauną ir vienerius metus dirbau Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja. Man, tik baigusiai pavaduoti, vėl teko ieškotis darbo, nes laisvos vietos mokytojui, kurį už kalėdinius sveikinimus išsivežė valstybinio saugumo darbuotojas, nebuvo. Nors darželiuose ir mokyklose trūko specialistų, Kaune manęs niekas nepriėmė. Kai tik ką nors susirasdavau, iš karto atsiųsdavo kitą specialistą.

 

1984–1986 m. dirbau pradinių klasių mokytoja Kauno rajono Vaišvydavos aštuonmetėje mokykloje, kurioje taip pat vadovavau moksleivių šokių rateliui, dalyvavau mokyklos kultūrinėje veikloje. Dėl religinių įsitikinimų ir aktyvios veiklos Katalikų Bažnyčios gyvenime buvau priversta 1986 m. gruodžio 13 d. palikti pedagoginį darbą.

 

Nuo 1986 iki 1989 m. dirbau pagalbine darbininke Kauno ketaus liejykloje, valytoja T. Ivanausko Zoologijos muziejuje ir toliau ugdžiau vaikus ir jaunimą parapijoje bei Lietuvos Eucharistijos bičiulių draugijoje. Prasidėjus Atgimimui 1989 m. rugsėjo mėn. 1 d. buvau pakviesta atgal į Vaišvydavos devynmetę mokyklą. Į ją jau įžengiau kaip tikinti mokytoja ateitininkė, nes 1988 m. pabaigoje Petrašiūnų parapijoje įsikūrus Eucharistinio Jėzaus kuopai, daviau ateitininkės sendraugės įžodį. Netrukus toje pačioje mokykloje pradėjau dėstyti ir tikybą.

 

Atgimimo aušroje 1990 m. vasarą teko išvykti į Italiją, kur turėjau du mėnesius mokytis italų kalbos ir susipažinti su organizacijos „Caritas“ veikla Italijoje. Tik nusileidus lėktuvui reikalai pakrypo kita linkme ir Apvaizdos stiprinama ir globojama spalio mėn. 15 d. įstojau į Popiežiškojo saleziečių universiteto Edukologijos fakultetą (specialybė – pedagogika mokykloms ir socialiniai ryšiai). Šį universitetą baigiau 1998 m. vasario mėn. 9 d. (įgijau edukologijos mokslų licenciato laipsnį).

 

1998 m. grįžau į Lietuvą. Man buvo pasiūlytas darbas Kauno arkivyskupijos katechetikos centre –  ten tuo metu trūko tikybos mokytojų pedagogikos specialistų. Kiek vėliau Viešpats patikėjo Lietuvos tikybos mokytojų kvalifikaciją ir iki 2003 m. dirbau Lietuvos katechetikos centro direktoriaus pavaduotoja pedagogų atestacijai ir kvalifikacijai. 2003 m. rudenį vėl grįžau į mokyklą kaip socialinės pedagogikos specialistė.

 

2006 m. žiemą keliai vėl atvedė pas ateitininkus. Pailsėjus mokykloje, Viešpats mano gyvenimo valtelę vėl pakreipė į didžiuosius vandenis. Naujųjų metų išvakarėse pakviesta Ateitininkų federacijos pirmininko Vyganto Malinausko, tapau Ateitininkų federacijos generaline sekretore.